Fotografuojant laukinę gamtą, labiausiai žiūrovui atsiliepia tie vaizdai, kurie sukelia emocijas ir suteikia įžvalgų apie konkretaus gyvūno pasaulį. Yra daugybė patarimų ir patarimų, kurie gali padėti pagerinti laukinės gamtos fotografiją, tačiau vienas patarimas, kurį lengviausia įgyvendinti ir kuris iškart parodys naudą, yra žemas nusileidimas fotografuojant laukinės gamtos vaizdus.
Rudasis kiškis (Lepus europaeus)
Štai trys priežastys, įtikinančios jus išbandyti kitą kartą, kai fotografuosite laukinius gyvūnus:
1. Artėjimas
Jei šaudote laukinius gyvūnus, kai tik jie sužino apie jūsų buvimą, jie dažnai atsitraukia priešinga kryptimi. Paprastai negalima ne tik vaikščioti po laukinę gamtą ir tikėtis, kad ji pozuos jums, o žemas nusileidimas yra tik dalis gero lauko amato, reikalingo norint priartėti prie laukinių gyvūnų. Gulėdamas būsite kur kas mažiau pastebimas nei stovėdamas stačiai ar tupėdamas, leisdamas jums nuskaityti daug arčiau savo subjektų, kol jie arba jus sužinos, arba pajus grėsmę. Dažnai kadrą užpildantiems kadrams užfiksuoti geras lauko amatas yra geresnis nei ilgiausias teleobjektyvas.
Europos rupūžės (Bufo bufo)
2. Izoliuokite savo dalyką
Jei šaudysite gyvūną žemės lygyje iš stovimos padėties, žiūrėsite į jį žemyn, o tai reiškia, kad žemė ar augalai už jos sudarys tiesioginį šūvio foną. Kadangi šis fonas nėra labai toli, jį bus sunku padaryti net fokusuotu, net turint didžiausią diafragmą, todėl fonas galutiniame vaizde atitraukia žiūrovo dėmesį nuo objekto. Nusileidus žemai, kadro fonas dažnai bus kur kas toliau, o tai reiškia, kad visą objektą galite užfiksuoti aštriai, tuo pačiu užtikrindami, kad ir priekinis, ir fonas yra minkšti ir neryškūs, izoliuodami objektą smulkioje židinio plokštumoje. .
Sanderlingas (Calidris alba)
3. Akių aukštis
Žemai nusileidę, galite fotografuoti gyvūnus jų akių lygyje. Paprastai laukinės gamtos fotografijoje, jei užfiksuotas gyvūno veidas, labai svarbu, kad akys būtų dėmesio centre, nes čia iškart bus nukreiptos žiūrovo akys. Jei akys yra minkštos arba nesutelktos, prarasite žiūrovų dėmesį, tačiau jei akys ryškios, sukuriate santykį tarp subjekto ir žiūrovo. Šis santykis tampa dar intymesnis, nes jis yra akių lygyje su subjektu, nes žiūrovas jaučiasi lyg žvelgtų į gyvūną iš jo pasaulio. Jei fotografuojate žiūrėdamas į gyvūną žemyn, perspektyva suteikia gyvūnui pažeidžiamumo jausmą (kurį tam tikromis aplinkybėmis galima panaudoti kūrybiškai), tačiau nusileidus žemai to lengvai išvengiama ir užfiksuojami daug galingesni portretai.
Galite pastebėti, kad iš pradžių jaučiatės nejaukiai ropodamasis priekyje po laukinius gyvūnus ir pasidarote daug purvinas, nei jei laikysitės ant mūsų kojų, tačiau pradėję tai daryti ir pamatę rezultatus negalėsite sustoti.